Nors žydų kultūros paveldas mūsų rajone yra negausus, jis labai svarbus ir vertingas. Sunku būtų rasti Lietuvos miestą ar miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo įvairiapusio gyvenimo nebūtų gyvenusi ir kūrusi žydų bendruomenė. Tereikia nusikelti į tuos nesenus laikus, ir prieš mūsų akis kyla gimnazijos, spaustuvės, parduotuvės, bankai, ligoninės ir sinagogos. Deja, tai buvo paskutinis didingos litvakų kultūros, kurios šimtmečių plėtra istorinėse Lietuvos ir jos kaimynų žemėse buvo dramatiškai nutraukta, tarpsnis.
Žydų kultūros palikimas dar gyvas ir Klaipėdos rajone. Istorikės Janinos Valančiūtės duomenimis, iki XIX a. pab. dauguma Gargždų žydų gyveno dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, o XIX a. pab. – XX a. pr. jų sklypai buvo išsidėstę palei Rinkos aikštę ir Klaipėdos gatvę. 1638 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos aktu Gargždų žydams buvo suteikta teisė turėti kapines, tad apie XVII a. vid. jos įkurtos pietrytinėje miestelio dalyje, netoli dešiniojo Minijos kranto.
XIX a. pab. – XX a. pr. rašytiniuose šaltiniuose minimi Gargždų žydų liaudies bankas, žydų mokykla, taip pat medinė žydų sinagoga Turgaus aikštės vakariniame pakraštyje. Apie ją buvo susiformavęs ištisas žydų gyvenamasis kvartalas su rabino namu. 1923 m. Lietuvos Respublikos valdžia leido Gargždų žydų bendruomenei statyti naują mūrinę sinagogą, todėl šalia senosios sinagogos 1927–1928 m. pastatyti nauji maldos namai. Abi sinagogos sugriautos karo metais.
Antrojo pasaulinio karo metu naciai išžudė daugumą žydų kilmės gyventojų. Tai mena žydų žudynių vietoje prie Gargždų autobusų stoties pastatytas paminklas su užrašu lietuvių ir žydų kalbomis: ,,Šioje vietoje 1941 m. liepos mėn. hitlerininkai nužudė šimtus Gargždų miesto ir apylinkių žydų‘‘.
Apie 300 žydų kilmės moterų ir vaikų buvo sušaudyti Vėžaitynės miške (Vėžaičių sen.). Šiai tragedijai įamžinti I ir II žudynių vietose pastatyti paminklai su balto marmuro plokštėmis, kuriose lietuvių ir žydų kalbomis užrašyta: „Praeivi, prisimink 1941 m. aukas, nekaltai mirštančius vaikus, motinas ir senelius, kurie buvo žudomi hitlerininkų budelių, už tai, kad jie žydai“.
Dar vieną tragediją mena akmeninis paminklas, pastatytas žydų žudynių vietoje prie Veiviržos upelio, Trepkalnio kaime (Veiviržėnų sen.). Veiviržėnuose, gražiame Veiviržo upelio slėnyje, yra senosios žydų kapinės, kurios rodo, kad žydų būta ir šiame miestelyje.
Atsiliepimai